Kokia yra šulinių vandens kokybė Lietuvoje?
Lietuvoje yra nemažai gyventojų, kurie vandeniu savo asmeniniams poreikiams pasirūpina patys ir nesinaudoja centralizuota vandens tiekimo sistema. Visgi, net jeigu geriamuoju vandeniu apsirūpinama individualiai, jis taip pat turi atitikti tam tikrus nustatytus kokybės ir saugos reikalavimus. Mūsų šalyje priimti įvairūs teisės aktai įpareigoja žmones rūpintis namų ūkyje naudojamo vandens kokybe. Būtent todėl papasakosime, kokia apskritai yra šulinių vandens kokybė Lietuvoje, kaip juos reikėtų prižiūrėti ir kodėl reikėtų reguliariai tirti šuliniuose esantį vandenį.
Šulinių vandens būklė Lietuvoje
Viešai ir centralizuotai teikiamo geriamojo vandens kokybė yra griežtai stebima, todėl atitinka visus kokybės, saugumo ir higienos reikalavimus. Kitokia situacija yra su šulinių vandeniu – tokio vandens kokybe tenka rūpintis patiems žmonėms. Kadangi Lietuvoje vis dar yra tokių vietovių, kur nėra tiekiamas vanduo, gyventojai naudojasi šuliniais. Tai mūsų šalyje vis dar išlieka opia problema, nes didelės dalies tokių naudojamų šulinių vandens kokybė nėra gera ir jis nėra saugus vartoti. Toks, kokybės reikalavimų neatitinkantis ir vartojamas vanduo sukelia nemažai sveikatos problemų, o pavojingiausi yra tokiame vandenyje esantys nitratai ir nitritai.
Kas yra nitratai ir nitritai?
Geriamajame vandenyje yra ypač pavojingi cheminiai elementai nitratai, kurie vėliau virsta nitritais. Jei geriamajame vandenyje šios dvi medžiagos viršija tam tikras nustatytas ir reglamentuotas normas, toks vanduo tampa nebetinkamu nei gerti, nei maistui gaminti. Iš nitratų į nitritus virstantys elementai yra ypač kenksmingi ir pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus, kadangi sukelia vidinį organizmo deguonies badą. Apskritai nitratai patekę į žmogaus organizmą formuoja kalcergoniškus junginius. Nitrakų poveikis yra stipresnis ir į jį jautriau reaguoja besilaukiančios moterys, įvairiomis infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat ir turintys kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligų.
Geriamajame vandenyje nustačius padidėjusį nitratų/nitritų skaičių, būtina nustatyti ir pagrindinį taršos šaltinį, kuriuo gali būti žemės ūkio trąšos, pūvančios augalinės ar gyvūninės kilmės liekanos, netinkama nuotekų sistema. Būtent šulinių vandenyje yra randami didžiausi nitratų kiekiai.
Nitratus iš vandens galima pašalinti įrengiant specialius filtrus, o, jeigu šių medžiagų kiekis vandenyje yra labai didelis, specialistai pataria įsirengti specialias geriamojo vandens sistemas.
Kaip valomi šuliniai?
Norint kuo labiau išvengti kenksmingų medžiagų šulinių vandenyje susidarymo, svarbu tinkamai prižiūrėti šulinį. Vienas iš pagrindinių etapų yra reguliarus šulinio valymas ir dezinfekcija, kurie turėtų būti atliekami bent kartą per metus. Valymas atliekamas pirmiausia išsemiant iš šulinio visą vandenį. Vėliau turi būti nuvalomos šulinio sienelės, patikrintas jų sandarumas. Jeigu sienelės yra nesandarios, turi skylių, tuos plyšius būtina užsandarinti. Sienas taip pat reikia nuplauti specialiu chlorkalkių skiedieniu, o vėliau, žinoma, švariu vandeniu.
Po valymo šulinį yra svarbu dezinfekuoti, tačiau šiame procese taip pat reikia griežtai laikytis visų higienos reikalavimų. Dezinfekcijai yra naudojami įvairūs chloro aparatai, tačiau tokį procesą dažniausiai geriausia yra patikėti įmonėms, turinčioms licenziją tokius darbus atlikti.
Kodėl reikalingas reguliarus tyrimas?
Norint kuo anksčiau nustatyti, ar vanduo nėra „praturtintas“ ypač pavojingais cheminiais nitratų ir nitritų junginiais, svarbu atlikti reguliarius vandens tyrimus. Jie padeda identifikuoti, ar vandenyje nėra bakterijų, virusų, jau minėtų nitratų, nitritų ar kitų toksiškų ir cheminių medžiagų. Šulinių vandens tyrimą specialistai rekomenduoja atlikti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, geriausia tai padaryti du kartus – rudenį ir pavasarį. Jeigu pastebite, kad pasikeitė vandens skonis, spalva ar kvapas, turėtumėte nedelsti ir atlikti papildomus tyrimus, kurie padės surasti problemą ir ją tikslingai išspręsti.
Žinoma, vien vandens tyrimų , norint užtikrinti gerą geriamojo vandens kokybę ir būklę – nepakanka. Gyventojams rekomenduojama taip par reguliariai tikrinti ir šulinio, gręžinio, nuotekų sistemos būklę – taip galėsite surasti problemų „šaknis“ ir taikyti tikslingesnius sprendimus aptiktai problemai spręsti.